Burnos higiena

Burnos higiena – tai profesionali burnos ir dantų valymo procedūra, kurios metu kvalifikuotas specialistas nuvalo nuo dantų susikaupusias apnašas ir akmenis. Reguliari profesionali burnos higiena yra būtina norint išlaikyti sveikus dantis ir dantenas. 

Detaliau paaiškinsime, kas yra burnos higiena, kodėl ji reikalinga, kaip atliekama procedūra, kiek laiko ji trunka, ar ji skausminga, ką daryti po procedūros, kaip dažnai ją kartoti.

Kas yra burnos higiena?

Burnos higiena – tai profesionalus dantų ir dantenų apnašų nuvalymas odontologijos kabinete. Šią procedūrą atlieka burnos higienistas arba odontologas, naudodamasis specialia įranga. Burnos higiena kartais dar vadinama ir dantų higiena, nes jos metu nuvalomi ant dantų paviršių susikaupę nešvarumai. 

Svarbu atskirti profesionalią burnos higieną nuo kasdienės: kasdienė (namų) higiena – tai dantų valymas šepetėliu, siūlu, skalavimas, tačiau net ir labai kruopščiai prižiūrint dantis namuose, ilgainiui susiformuoja kietos apnašos (dantų akmenys), kurių patys pašalinti nebegalime. Profesionalios higienos metu šie akmenys ir įsisenėjusios apnašos pašalinami specialiais prietaisais, dantys nupoliruojami, taip atstatomas burnos švarumas.

Burnos higienos paslauga apima visos burnos ertmės išvalymą: nuvalomi dantų paviršiai virš dantenų ir po dantenomis, išvalomi tarpdančiai, nupoliruojami plombų kraštai. Taip pat paprastai procedūros metu atliekamas profilaktinis dantų padengimas fluoru ar kitomis medžiagomis, stiprinančiomis emalį. Specialistas, atlikdamas higieną, įvertina bendrą burnos būklę ir gali pateikti rekomendacijų tolimesnei priežiūrai.

Reguliariai atliekant higieną, užkertamas kelias ėduonies (karieso) ir periodonto ligų vystymuisi. Apibendrinant: burnos higiena yra profesionalus dantų „generalinis valymas“, kurio metu užtikrinama, kad jūsų dantys būtų švarūs, o burnos ertmė – sveika.

Kodėl burnos higiena reikalinga?

Daugelis odontologinių problemų prasideda nuo nereikšmingų iš pažiūros dalykų – apnašų kaupimosi ant dantų. Minkštos apnašos formuojasi iš maisto likučių, bakterijų bei seilių sudedamųjų dalių. Neišvalytos apnašos ilgainiui kietėja ir virsta dantų akmenimis. Po kietų apnašų sluoksniu besidauginančios bakterijos išskiria toksinus, sukeliančius dantenų uždegimą (gingivitą). Negydomas gingivitas progresuoja į periodontitą – gilesnių dantenų audinių infekciją, dėl kurios tirpsta kaulas aplink dantis ir ilgainiui galima net netekti dantų. Visa tai dažnai nutinka ne dėl traumų ar genetikos, o tiesiog dėl netinkamos higienos.

Profesionali burnos higiena yra reikalinga, nes:

• Padeda išvengti ėduonies ir plombavimo: nuvalius minkštąsias ir kietąsias apnašas, bakterijos netenka terpės daugintis, todėl ženkliai sumažėja dantų karieso (ėduonies) rizika. Švarūs dantys rečiau genda, taigi išvengsite bereikalingo dantų plombavimo ateityje.
   
• Saugo nuo dantenų ligų: reguliari higiena apsaugo nuo dantenų kraujavimo, gingivito ir periodontito. Jei dantenos jau paraudusios, patinusios, kraujuoja valant – profesionalus valymas būtinas situacijai suvaldyti. Laiku nuvalius akmenis, dantenų uždegimas atsitraukia ir išsaugomas tvirtas dantų gėlimas.
   
• Pašalina nemalonų burnos kvapą: apnašose glūdi bakterijos, sukeliančios nemalonų kvapą iš burnos (halitozę). Išvalius sankaupas, kvapas žymiai pagerėja. Pacientai po burnos higienos dažnai pastebi, kad burna jaučiasi gaivesnė.
   
• Pagerina estetinę išvaizdą: ant dantų ilgainiui kaupiasi pigmentinės dėmės nuo kavos, arbatos, tabako ir kt. Burnos higienos metu poliruojant ir naudojant specialų sodasrovės („Air-Flow“) metodą, dantų paviršiai tampa šviesesni, pašalinamos paviršinės dėmelės. Jūsų šypsena po procedūros atrodo baltesnė ir švaresnė.
   
• Apsaugo investicijas į dantis: jei turite implantų, tiltelių, breketus ar kitas brangias odontologines konstrukcijas, joms reikalinga ypač gera priežiūra. Aplink tokius įtaisus apnašos kaupiasi dar greičiau. Reguliari higiena užtikrina, kad implantai ir kitos konstrukcijos tarnaus ilgiau, nes aplinkiniai audiniai bus sveiki.
   
• Užkerta kelią rimtesnėms sveikatos problemoms: prasta burnos higiena siejama ir su bendromis sveikatos bėdomis – pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligomis. Burnoje esanti infekcija per kraujotaką gali paveikti ir kitus organus. Todėl rūpinantis burnos švara, gerinate ir bendrą organizmo sveikatą.
   

Kaip matote, profesionali burnos higiena atlieka esminį vaidmenį dantų ir dantenų ligų prevencijoje. Dažnai pacientai tik po procedūros pajunta, koks gaivus gali būti burnos pojūtis, ir gailisi, kad neatliko higienos anksčiau. Tai tarsi „kapitalinis remontas“ burnos ertmei, padedantis išvengti sudėtingesnio ir brangesnio gydymo vėliau.

Kaip atliekama burnos higienos procedūra?

Burnos higienos procesas trunka apie valandą (apie trukmę plačiau pakalbėsime vėliau) ir susideda iš kelių etapų. Procedūros eiga paprastai būna tokia:

1. Apžiūra ir paruošimas. Burnos higienistas pirmiausia apžiūri paciento burnos ertmę, įvertina apnašų kiekį, dantenų būklę, pažymi problemines vietas. Jei dantys labai jautrūs ar pacientas bijo galimo diskomforto, šiame etape gali būti pasiūloma nuskausminimas – dantenos patepamos anestetiniu geliu arba suleidžiama lokalios nejautros. Taip užtikrinama, kad procedūra bus maksimaliai komfortiška. Taip pat gali būti naudojamas specialus dažiklis apnašoms išryškinti – tuomet pacientas pamato, kuriose vietose valyti reikia kruopščiau.
    
2. Dantų apnašų ir akmenų šalinimas. Tai pagrindinis burnos higienos etapas. Naudojamas ultragarsinis skaleris – prietaisas, kurio vibruojantis antgalis, gausiai laistomas vandeniu, atskelia kietąsias apnašas (dantų akmenis) nuo dantų paviršiaus. Higienistas kruopščiai pereina per visus dantis, valydamas tiek virš dantenų, tiek giliau po dantenomis susiformavusius akmenis. Sunkiau prieinamose vietose (pavyzdžiui, tarpdančiuose, kreivų dantų vagelėse) papildomai naudojami rankiniai instrumentai – kiuretės ir specialūs kabliukai apnašoms grandyti. Taip pašalinamos visos kietosios nuosėdos. Jei yra ryškių pigmentinių apnašų (nuo rūkymo, kavos ir pan.), jos dažnai pašalinamos oro abrazijos (sodos pūtimo) metodu: stipri vandens, oro ir sodos miltelių srovė nuvalo patamsėjusias dėmes nuo dantų emalio. Šio metodo dėka dantys tampa akivaizdžiai šviesesni.
    
3. Dantų poliravimas. Pašalinus stambias apnašas, dantų paviršiai nuvalomi, tačiau jie gali likti šiek tiek šiurkštūs. Todėl kitas etapas – poliravimas. Naudojant mažą besisukantį šepetėlį arba guminį diskelį ir specialią poliravimo pastą, kruopščiai nupoliruojami visi dantų paviršiai. Poliravimo metu pašalinami paskutiniai minkštų apnašų likučiai, dantų paviršius išlyginamas. Išlygintas emalis yra slidesnis, todėl ant jo vėl ne taip greitai kaupiasi naujos apnašos. Poliruoti dantys tampa maloniai glotnūs liežuviui, be to, gražiau blizga.
    
4. Fluoridacija ir papildomos apsaugos. Nuvalius ir nupoliravus dantis, dažnai atliekama fluoro aplikacija – dantys padengiami fluoro laku arba geliu. Fluoras sustiprina emalį, padidina atsparumą ėduoniui. Jeigu pacientas skundžiasi dantų jautrumu, šiame etape ant atidengtų dantų kaklelių gali būti užtepamos specialios jautrumą mažinančios medžiagos. Taip pat, atsižvelgiant į paciento situaciją, gali būti taikomos kitos profilaktinės priemonės (pvz., dantų padengimas silantais – dažniau taikoma vaikams, tačiau esant reikalui galima ir suaugusiems). Visos šios priemonės padeda ilgiau išlaikyti dantis sveikus po procedūros.
    
5. Instruktažas ir patarimai. Baigus valymą, burnos higienistas nuplauna burnos ertmę, išsiurbia skysčius. Tuomet pacientui parodoma jo burnos būklė po higienos – dažnai veidrodyje ar su intraoraline kamera parodomi anksčiau buvę akmenys ir dabar švarūs dantys. Labai svarbi procedūros dalis – asmeninė higienos pamoka. Specialistas parodo, kaip teisingai valyti dantis namuose, kokias priemones naudoti (pvz., pataria dėl tinkamo šepetėlio minkštumo, dantų pastos su fluoridais, tarpdančių siūlo ar šepetėlių). Jei pacientas turi tiltelius, implantus, breketus, duodami konkretūs patarimai jiems prižiūrėti. Taip pat aptariama mityba – patariama vengti produktų, skatinančių apnašų kaupimąsi (cukraus, lipnaus maisto), ir rūpintis subalansuota dieta, stiprinančia dantis. Galiausiai, higienistas atsako į paciento klausimus ir susitaria dėl kito profilaktinio vizito datos.
    

Svarbu paminėti, kad burnos higiena yra neinvazinė ir saugi procedūra. Dantų emalis valymo metu nėra pažeidžiamas – atvirkščiai, nuvalius akmenis ir nupoliravus, emalio paviršius tampa švaresnis ir atsparesnis. Kai kurie pacientai nerimauja, kad ultragarsinis skaleris gali „atlaisvinti“ dantis – tai mitas. Jeigu dantis sveikas ir neturi didelio periodonto pažeidimo, profesionalus valymas jo tikrai neklibina. Kartais po procedūros pacientai pastebi tarp dantų atsiradusius tarpus – taip yra todėl, kad buvę tarpai buvo užsipildę akmenimis, o juos išvalius atsiranda erdvės. Tai normalu, ir tie tarpeliai yra būtini norint palaikyti švarą (juos reikia valyti tarpdančių siūlu ar šepetėliais). Taigi, burnos higieną galima drąsiai atlikti – ji tik padeda jūsų dantims, o nepakenkia.

Kiek trunka burnos higienos procedūra?

Burnos higienos trukmė priklauso nuo individualios burnos būklės ir apnašų kiekio. Dažniausiai vizitui skiriama apie 45–60 minučių. Per maždaug valandą specialistas spėja nuodugniai nuvalyti visus dantis, nupoliruoti ir atlikti kitas reikalingas procedūras. Jei dantų būklė gera, apnašų ir akmenų nėra labai daug, profesionalus dantų valymas gali trukti ir trumpiau – apie 30–40 min. Tuo tarpu, jeigu pacientas ilgą laiką nesilankė burnos higienai ir apnašos yra stipriai susikaupusios, procedūra gali užtrukti ilgiau. Esant labai daug akmenų (ypač po dantenomis) ar ryškiam dantenų uždegimui, higienistas gali darbuotis iki 1,5 valandos (90 minučių). Tokiais atvejais kartais procedūrą tenka net skelti į du vizitus, kad paciento burna nepavargtų ir būtų pasiektas geriausias rezultatas.

Pirmą kartą atvykusiam pacientui higiena dažnai trunka artėjant prie valandos – mat reikia ne tik nuvalyti apnašas, bet ir supažindinti su taisyklinga priežiūra, užregistruoti duomenis apie dantenų būklę. Vėliau, jei procedūra atliekama reguliariai kas 6 mėnesius, sekančių vizitų trukmė gali būti trumpesnė, nes apnašų susikaupia mažiau. Taip pat trukmę gali pailginti papildomos paslaugos per higieną: pavyzdžiui, jei kartu atliekamas dantų balinimas ar pan. Tačiau standartinei profesionaliai burnos higienai paprastai pakanka valandos.

Reikia paminėti, kad pacientui didžiąją procedūros dalį tereikia ramiai sėdėti išsižiojus odontologinėje kėdėje. Kartais žmonėms atrodo, kad prabėgo vos 20 minučių, nors realiai specialistas dirbo valandą – taip yra todėl, kad pacientas aktyviai neveikia, tiesiog ilsisi. Jeigu procedūra užtrunka ilgiau, higienistas paprastai duoda trumpas pertraukėles praskalauti burną, pailsinti žandikaulį. Tad trukmė tikrai nėra varginantis aspektas – palyginti su tuo, kiek naudos duoda burnos higiena, viena valanda odontologo kėdėje yra mažas laiko indėlis į jūsų sveikatą.

Ar skauda atliekant burnos higieną?

Daugelis pacientų, kurie dar niekada nebuvo profesionaliai valę dantų, nerimauja, ar burnos higienos procedūra nesukels skausmo. Skubame nuraminti – ši procedūra paprastai nėra skausminga. Profesionalus burnos higienistas dirba švelniai, instrumentų poveikis dantims ir dantenoms yra kontroliuojamas. Ultragarsinio skalerio virpesius dantys jaučia kaip lengvą drebėjimą ar vibraciją, gali girdėtis nemenkas garsas, tačiau tai neturėtų būti skausminga. Kai valomos sritys prie dantenų, galite jausti nežymų spaudimą ar dilgčiojimą – tai normalu, bet ne stiprus skausmas.

Žinoma, pojūčiai kiekvienam skiriasi. Jeigu dantenos labai uždegiminės, jautrios (pavyzdžiui, sergant gingivitu), valant aplink jas gali būti nemalonu ar šioks toks perštėjimas. Taip pat po procedūros, kai akmenys pašalinti, dantenos kelias dienas gali būti jautresnės – galimas nestiprus jų maudimas, dantys gali aštriau reaguoti į šaltą ar karštą maistą. Tai normalu ir praeina per 1–3 dienas. Šiuos pojūčius sukelia tai, kad dantenos gyja po uždegimo, o dantų kakleliai, ilgai buvę padengti akmenimis, vėl atviri ir prisitaiko prie aplinkos.

Jeigu procedūros metu vis dėlto jaustumėte aštrų skausmą (to gali nutikti, pavyzdžiui, jei akmuo giliai po dantenomis spaudžia uždegusią vietą), odontologas visuomet gali pritaikyti nuskausminimą. Praktikoje visiškas nuskausminimas burnos higienai prireikia retai – tik labai jautriems pacientams arba kai valomos labai jautrios vietos aplink atidengtus dantų šaknų paviršius. Dauguma žmonių procedūrą ištveria visai gerai vien su minimaliais pojūčiais.

Trumpai tariant, burnos higiena neturėtų skaudėti. Jeigu bijote skausmo, iš anksto informuokite specialistą – jis dirbs dar atsargiau, galbūt parinks mažesnį ultragarso intensyvumą, pateps dantenas anestetiku. Modernūs higienos prietaisai sukurti taip, kad maksimaliai sumažintų diskomfortą: pavyzdžiui, ultragarsinis skaleris vibruoja itin smulkiai, jo antgalis neturi aštrių briaunų, todėl nedrasko audinių. Pacientai neretai nustemba: „Visai neskaudėjo, kodėl aš anksčiau neatėjau!“. Tad baimintis neverta – profesionalai pasirūpins jūsų komfortu.

Be to, po procedūros, jei dantenos šiek tiek maudžia ar dantys jautresni, galima išgerti įprastinių nuskausminamųjų (pvz., ibuprofeno) – tačiau daugeliu atvejų to net neprireikia. Skausmingumas greitai atslūgsta savaime, ypač laikantis specialisto pateiktų rekomendacijų, apie kurias pakalbėsime kitame skyriuje.

Ar galima valgyti po burnos higienos?

Pasibaigus burnos higienos procedūrai, natūralu klausti, kada vėl galėsite valgyti ir gerti. Iškart po valymo burnoje jaučiamas malonus švaros pojūtis, kurio nesinori sugadinti, be to, kartais būna padengtas fluoro lakas, todėl reikia laikytis tam tikrų laikinų apribojimų.

Pagrindinė rekomendacija – nevalgyti apie 1 valandą po burnos higienos. Optimalu po procedūros bent valandą susilaikyti nuo bet kokio maisto ir gėrimų (išskyrus nebent vandenį). Taip duodate laiko fluoro preparatams įsigerti į dantis ir sustiprinti emalį. Jeigu buvo taikyta vietinė nejautra (nuskausminimas), tuomet būtinai palaukite, kol visiškai praeis anestetiko poveikis – nevalgykite, kol dar tirpsta lūpos ar liežuvis, nes galite nesąmoningai įsikąsti ir susižeisti. Paprastai nejautra praeina per ~2 valandas, tad ir tokiu atveju valgykite tik vėliau.

Praėjus valandai po procedūros, jau galima valgyti lengvą, ne per karštą ir ne per šaltą maistą. Pirmą dieną patartina vengti labai karštų gėrimų, kad nepadidėtų dantenų kraujotaka ir nekraujuotų ką tik išgydytos dantenos. Taip pat tą pačią dieną nerekomenduojama vartoti stipriai dažančių produktų: raudono vyno, burokėlių, mėlynių, labai tamsios sodrios kavos ar arbatos. Po higienos dantų paviršius būna ypatingai švarus, neturi ant savęs apsauginės baltyminės plėvelės, tad dažančios medžiagos gali lengviau „prikibti“. Žinoma, vienkartinis pasivaišinimas ryškiu maistu neatneš didelės žalos, tačiau jeigu siekiate maksimaliai ilgai išlaikyti dantis spindinčius, geriau porą dienų pasisaugoti stiprių dažiklių maiste.

Keli patarimai po procedūros:

• Po valymo tą pačią dieną geriau rinktis drungną, minkštą maistą, kuris nedirgins dantenų. Pavyzdžiui, tiks drungna sriuba, košė, troškintos daržovės, jogurtas. Venkite kieto traškaus maisto (riešutų, traškučių) – jie gali subraižyti dantenas.
   
• Gerkite pakankamai vandens – skalaujant burną natūraliai, padėsite išplauti likusius procedūros metu išjudintus nešvarumus. Vanduo taip pat skatina seilių išsiskyrimą, o seilės natūraliai saugo dantis.
   
• Nerūkykite bent kelias valandas po higienos. Tabako dūmai taip pat turi medžiagų, galinčių įsigerti į ką tik nuvalytus dantis, be to, rūkymas lėtina dantenų gijimą. Idealu būtų tą dieną visai nerūkyti.
   
• Vakare po procedūros dantis valykite švelniai. Nors norisi išlaikyti juos kuo švaresnius, netrinkite iš visų jėgų – jūsų dantys jau švarūs, tad pakaks lengvai perbraukti šepetėliu su fluoridine pasta. Galite praskalauti švelniu burnos skalavimo skysčiu (be alkoholio).
   
• Po 1–2 dienų grįžkite prie įprasto raciono. Jei dantys buvo labai jautrūs, higienistas galbūt užtepė specialaus gelio – stenkitės jo nenuskalauti ir nevalgę bent valandą leisti jam veikti.
   

Apibendrinant, po burnos higienos ilgai laukti tikrai nereikia – jau po valandėlės galite imtis įprastų užkandžių. Svarbiausia – leisti dantims ir dantenoms „atsikvėpti“ iškart po procedūros ir laikytis specialisto rekomendacijų. Tada džiaugsitės ne tik švariais, bet ir komfortiškais pojūčiais burnoje.

Kada rekomenduojama atlikti burnos higieną?

Burnos higieną rekomenduojama atlikti reguliariai visiems žmonėms, nepriklausomai nuo amžiaus ar dantų būklės. Net jei dantys atrodo sveiki, profilaktiškai nuvalyti apnašas kas tam tikrą laiką yra būtina. Yra keletas konkrečių situacijų, kada ši procedūra ypač svarbi:

• Profilaktiškai 1–2 kartus per metus. Sveikam žmogui, neturinčiam nusiskundimų, profesionali higiena vis tiek rekomenduojama bent kartą per metus, o dar geriau – du kartus (kas ~6 mėnesius). Tai standartinė profilaktinė priežiūra, padedanti užkirsti kelią problemoms. Daugelis pastebi, kad reguliariai valant dantis klinikoje, apsilankymai pas odontologą gydymui tampa retesni – tiesiog nėra ką gydyti, nes dantys nesugenda.
   
• Prieš pradedant didesnį odontologinį gydymą. Odontologai įprastai rekomenduoja prieš tam tikras procedūras pirmiausia atlikti burnos higieną. Pavyzdžiui, prieš dantų balinimą – nuvalius apnašas, balinimas bus efektyvesnis ir tolygesnis. Prieš ortodontinį gydymą (breketų klijavimą) – švari burna mažiau rizikuoja susirgti kariesu breketų nešiojimo metu. Prieš protezavimą ar implantaciją – kad dantenos būtų sveikos ir pasiruošusios naujoms konstrukcijoms. Taip pat prieš chirurgines operacijas burnoje (pvz., prieš dantų šalinimą, dantenų operacijas) – švari burnos ertmė mažina infekcijų riziką po operacijos. Taigi, jei planuojamas koks nors gydymo etapas, tikėtina, kad gydytojas pirmiau nukreips higienai.
   
• Po atlikto periodonto gydymo. Jeigu pacientui buvo gydomas periodontitas (gilus dantenų uždegimas, kuomet valomos kišenės, atliekamos operacijos), po pirminio gydymo pabaigos itin svarbu kas kelis mėnesius palaikomai valyti dantis. Tokiu būdu kontroliuojama, kad liga neatsinaujintų. Dažnai periodonto pacientams sudaromas individualus higienos grafikas, pavyzdžiui, kas 3 mėnesius valyti higieniškai. Tai yra palaikomojo gydymo dalis.
   
• Esant akivaizdiems burnos higienos pablogėjimo požymiams. Nelaukite nustatyto termino, jei matote simptomus, kad reikėtų higienos anksčiau. Tokie požymiai: dantenų kraujavimas valant dantis, nemalonus kvapas iš burnos, ant priekinių dantų prie dantenų matomi gelsvi ar rusvi apnašų ruoželiai, atsiradęs dantų jautrumas. Tai signalai, kad laikas apsilankyti pas burnos higienistą. Kuo anksčiau nuvalys, tuo mažiau žalos spės padaryti apnašų bakterijos.
   
• Turint „sunkiai prižiūrimų“ vietų. Kai kurie žmonės turi dantų pozicijas, kurias sunku idealiai išsivalyti – pavyzdžiui, susigrūdę kreivi dantys, kuriuose nuolat stringa maistas; ar tiltinius protezus, po kuriais kaupiasi apnašos; ar dalinius protezus (plokšteles), kurios taip pat reikalauja valymo. Tokiais atvejais burnos higiena gali būti rekomenduojama dažniau ir yra kritiškai svarbi.
   

Apibendrinant, profesionali burnos higiena rekomenduojama visiems bent kartą per metus, o tam tikrais atvejais ir dažniau. Tai neatsiejama burnos priežiūros dalis – kaip profilaktinė dantų patikra, taip ir higieninis valymas turėtų tapti įprastu jūsų sveikatos rutinos punktu. Odontologas ar burnos higienistas, įvertinęs jūsų dantų būklę, patars, kada grįžti kitam vizitui. Svarbu laikytis šių rekomendacijų, kad vėliau netektų gailėtis praleidus progą užkirsti kelią ligoms.

Kaip dažnai reikėtų kartoti burnos higieną?

Daugeliui pacientų kyla klausimas – kaip dažnai atlikti burnos higieną optimalu? Atsakymas priklauso nuo individualios situacijos, tačiau yra bendros gairės, kurių laikosi odontologai:

• Kas 6 mėnesius (du kartus per metus) – toks dažnumas laikomas auksiniu standartu. Dantų apnašos per pusmetį spėja sukietėti ir pradėti dirginti dantenas, todėl kas šešis mėnesius jas nuvalius, užkertamas kelias dantenų uždegimui ir ėduoniui. Reguliariai kas pusmetį higieną atlieka tie žmonės, kurie rimtai rūpinasi profilaktika (neretai tai siejama su tuo, kad daugelis odontologų paslaugų teikimo sutarčių numato nemokamą higieną dukart per metus – tad pacientai tuo pasinaudoja).
   
• Kartą per metus – tai minimalus rekomenduotinas dažnis, jeigu dantų būklė ideali. Jei žmogus labai kruopščiai valo dantis namuose, turi palankią genetiką (mažai akmenų kaupiasi), neturi žalingų įpročių ir pan., tuomet vieno karto per metus gali pakakti. Vis dėlto, net ir tokiu atveju geriau ne rečiau – per ilgesnį nei metų intervalą nevalytos apnašos gali pridaryti žalos. Daugelis gydytojų sutinka, kad rečiau nei kartą per metus burnos higienos atlikinėti nereikėtų.
   
• Kas 3–4 mėnesius – toks dažnas higienos kartojimas reikalingas tiems pacientams, kurių situacija sudėtingesnė. Pavyzdžiui, jei yra periodontologinių problemų – gilių dantenų kišenių, kurios net po gydymo linkusios vėl prisipildyti apnašų. Tuomet kas keli mėnesiai atliekamas higieninis valymas palaiko pasiektą rezultatą. Taip pat dažniau (kas 3–4 mėn.) kartoti higieną gali būti rekomenduojama rūkantiems asmenims (nes tabako dūmai skatina intensyvesnį apnašų kaupimąsi ir pigmentaciją) arba daug kavos, arbatos geriantiesiems (dėl pigmentų). Dar viena grupė – nešiojantieji ortodontinius aparatus (breketus): aplink breketus valyti sunku, todėl kas keli mėnesiai atliekama profesionali higiena apsaugo dantis nuo gedimo ortodontinio gydymo metu. Diabetu sergantys pacientai taip pat dažnai turi valyti dantis dažniau, nes dėl ligos jų dantenos jautresnės infekcijoms.
   
• Individualiai pagal gydytojo nurodymus. Kai kuriais atvejais higienos dažnį nustato odontologas individualiai. Pavyzdžiui, prieš implantaciją gali patarti ateiti higienai du kartus su mėnesio tarpu, kad dantenos būtų itin sveikos. Arba po sudėtingos dantenų operacijos – papildomas higienos vizitas po kelių savaičių. Visuomet verta laikytis specialisto rekomendacijų – jos pritaikytos būtent jums.
   

Taigi, dažniausiai burnos higiena atliekama 1–2 kartus per metus, o prireikus – 3–4 kartus. Rečiau nei kartą per metus – rizikinga, dažniau nei kas 3 mėnesius – paprastai nereikia (nebent išskirtiniais atvejais). Geriausia kiekvieno higienos vizito metu pasitikslinti pas higienistą, kada jums derėtų apsilankyti kitą kartą. Jis, matydamas apnašų kaupimosi tempą ir dantenų būklę, gali pasakyti, ar jums pakaks atvykti po pusmečio, ar verčiau anksčiau. Reguliarumas – raktas į sėkmę. Vienkartinė higiena duos naudos keliems mėnesiams, tačiau nuolat ją kartojant, sukuriate ilgalaikę apsaugą savo burnos sveikatai.

Burnos higiena – tai būtina procedūra kiekvienam, siekiančiam išlaikyti sveikus dantis ir dantenas. Reguliariai atlikdami šią paslaugą, išvengsite daugelio problemų: dantų ėduonies, dantenų uždegimo, nemalonaus burnos kvapo. Profesionalūs burnos higienistai pasirūpins, kad procedūra būtų švelni, neskausminga ir efektyvi. Svarbu nepamiršti laikytis jų rekomendacijų po procedūros ir atvykti pakartotinei higienai taip dažnai, kaip patariama (dažniausiai 1–2 kartus per metus). Burnos higienos paslauga yra lengvai prieinama ir finansiškai nesunki, todėl nelaukite, kol atsiras rimtų nusiskundimų – profilaktika visada geriau už gydymą. Pasirūpinkite savo šypsena šiandien, ir ji atsidėkos jums sveikata bei grožiu ilgus metus.