Dantų balinimas

Kas yra dantų balinimas?

Dantų balinimas – tai profesionali estetinės odontologijos procedūra, skirta pašviesinti dantų spalvą ir suteikti šypsenai daugiau spindesio. Skirtingai nuo įprasto apnašų nuvalymo ar burnos higienos, balinimo metu naudojamos specialios cheminės medžiagos (dažniausiai vandenilio arba karbamido peroksido pagrindu) prasiskverbia į danties emalį ir dentiną, kur suskaido ten susikaupusius pigmentus. 

Kodėl dantys tamsėja? Dantų spalvos pokyčius lemia daugybė veiksnių. Dažniausios dantų patamsėjimo priežastys:

• Maisto produktai ir gėrimai: dažnas kavos, arbatos, raudono vyno, gazuotų gėrimų ar tabako gaminių vartojimas palaipsniui palieka pigmentus ant emalio paviršiaus, dėl ko dantys gelsta ar pilkėja.
   
• Medikamentai: tam tikri vaistai gali paveikti dantų spalvą. Pavyzdžiui, tetraciklino grupės antibiotikų vartojimas vaikystėje ar nėštumo metu gali sukelti giluminius (intrinsic) dantų spalvos pakitimus, pasireiškiančius pilkšvomis ar rusvomis juostomis emalyje.
   
• Amžius: bėgant metams dantų emalis dėvisi ir plonėja, o per jį labiau persimato geltonesnis vidinis danties sluoksnis – dentinas. Dėl to vyresnio amžiaus žmonių dantys natūraliai atrodo tamsesni.
   
• Dantų traumos ir gydymas: stiprių smūgių ar dantų traumų metu gali žūti danties pulpa (nervas) – toks negyvas dantis laikui bėgant patamsėja iš vidaus. Taip pat vidiniai spalvos pokyčiai gali atsirasti po endodontinio gydymo (danties šaknies kanalo gydymo). Kai kuriais atvejais net senos, didelės plombos ar metalo keramikos vainikėliai gali „persišviesti“ per danties audinius ir suteikti pilkšvą atspalvį.
   
• Genetiniai ypatumai: įgimta dantų spalva ir emalio storis kiekvienam žmogui skiriasi. Kai kurių žmonių dantys nuo prigimties yra gelsvesni ar blankesni, ir tai taip pat gali lemti mažesnį balinimo efektyvumą arba poreikį intensyvesnei procedūrai.
   

Dantų balinimas padeda pašalinti arba sumažinti šiuos spalvos pakitimus. Po procedūros dantys gali tapti keliais atspalviais baltesni, tačiau galutinis rezultatas priklauso nuo priežasties, lėmusios dantų patamsėjimą, ir individualių danties struktūros ypatybių. Kiekvienu atveju odontologas įvertina, kokio balinimo rezultato galima tikėtis, ir pasiūlo optimaliausią metodiką.

Kaip pasiruošti dantų balinimui?

Specialus pasiruošimas dantų balinimui nėra sudėtingas, tačiau keli žingsniai padės užtikrinti sklandžią procedūrą ir geriausią rezultatą:

• Odontologinė apžiūra: pirmiausia, apsilankykite pas odontologą konsultacijai. Jos metu įvertinama dantų, šaknų ir dantenų būklė, nustatoma, ar nėra karieso, pulpito, periodontito požymių. Jeigu randama problemų, jas reikėtų išspręsti prieš balinant dantis. Taip pat konsultacijos metu aptariami Jūsų lūkesčiai – kiek atspalvių baltesnės šypsenos tikitės – kad gydytojas galėtų realistiškai patarti dėl galimų rezultatų.
   
• Profesionali burnos higiena: kaip minėta, prieš balinimą patartina nuvalyti susikaupusį dantų akmenį ir minkštąjį apnašą. Higienos procedūros metu pašalinamos ir paviršinės dėmės (pvz., nuo kavos ar rūkymo), todėl po to dantys jau būna šviesesni. Ant švaraus danties balinimo gelis veikia kur kas efektyviau ir tolygiau. Idealu, jei burnos higiena atliekama likus 1–2 savaitėms iki balinimo – tuomet dantenos spėja nurimti, jei buvo sudirgusios, ir burna būna visiškai paruošta.
   
• Individualių kapų gamyba (jei balinsite namuose): jeigu planuojamas dantų balinimas kapomis namų sąlygomis, pasiruošimas apima dantų atspaudų nuėmimą klinikoje. Odontologas ar jo asistentas paims viršutinio ir apatinio žandikaulio dantų atspaudus, pagal kuriuos dantų technikų laboratorijoje pagaminamos plonos, skaidrios plastikinės kapos, idealiai priglundančios prie Jūsų dantų. Šios kapos bus naudojamos balinimo metu talpinant į jas balinamąjį gelį.
   

Atvykus į balinimo procedūrą, rekomenduojama būti pavalgus (nes po balinimo 1–2 valandas reikėtų susilaikyti nuo valgymo) ir iš anksto suplanavus laiką – kabinetinis balinimas klinikoje gali užtrukti apie 1–2 valandas. Jums suteikus visą reikiamą informaciją ir pasiruošus, galima pereiti prie pačių balinimo metodų.

Dantų balinimo metodai

Yra keletas dantų balinimo būdų, kuriuos parenka odontologas, atsižvelgdamas į paciento poreikius, gyvenimo būdą ir dantų būklę. Balinimo metodus galima suskirstyti į išorinį dantų balinimą ir vidinį danties balinimą. Išorinis balinimas taikomas gyviems dantims, veikiant jų išorinius paviršius balinamuoju geliu. Šis balinimas gali būti atliekamas odontologo kabinete (greita procedūra klinikoje) arba paciento namuose su individualiomis kapomis. Tuo tarpu vidinis balinimas skirtas negyviems, po endodontinio gydymo patamsėjusiems dantims balinti iš vidaus. 

Balinimas odontologo kabinete (ofisinis balinimas)

Balinimas kabinete – tai vieno vizito metu atliekama intensyvi balinimo procedūra, prižiūrima gydytojo odontologo arba burnos higienisto. Šis metodas ypatingas tuo, kad per trumpą laiką (apie 1 valandą) galima pasiekti akivaizdų rezultatą. Procedūros eiga paprastai būna tokia:

1. Dantenų apsauga: prieš pradedant balinti, ant dantenų ir aplink minkštuosius audinius užtepama speciali apsauginė medžiaga. Tai gali būti šviesoje kietėjantis dantenų apsaugos gelis (koferdamo alternatyva) arba gumos pertvara. Apsauga sukietinama, kad visiškai padengtų dantenas ties dantų kakleliais. Taip užtikrinama, kad stiprus balinimo gelis nepatektų ant gleivinės ir nesudirgintų jos.
    
2. Balinamojo gelio užnešimas: ant dantų išorinių paviršių (dažniausiai balinami priekiniai dantys, nuo kandžių iki premolarų, kurie matosi šypsantis) tolygiai užtepamas profesionalus balinimo gelis. Kabinetiniam balinimui naudojami didelės koncentracijos peroksido turintys geliai – pavyzdžiui, 30–38% vandenilio peroksidas arba ekvivalentinė karbamido peroksido koncentracija. Dėl tokios koncentracijos gelis veikia greitai ir efektyviai, tačiau būtina griežta specialisto kontrolė, kad nepažeistų audinių.
    
3. Rezultato įvertinimas ir užbaigimas: nuėmus balinimo gelį, odontologas nuplauna ir nuvalo dantis, pašalina dantenų apsaugą. Tuomet įvertinama nauja dantų spalva, lyginant su spalvų palete. Dažnai dantys iškart po balinimo būna šiek tiek dehidratuoti, todėl per artimiausias 24 val. jų atspalvis gali truputį „sušilti“ (šiek tiek patamsėti atgaunant drėgmę). Gydytojas parodo pacientui veidrodį – pokytis paprastai akivaizdus: dantys keliais tonais baltesni, pašviesėjusios dėmės. Jei rezultatas atitinka lūkesčius, procedūra užbaigiama. Kai kuriais atvejais gali būti pasiūlyta po kelių savaičių atlikti dar vieną balinimo sesiją, jei norima dar intensyvesnio balto atspalvio ar jei pradinė dantų spalva buvo labai tamsi. Tačiau dažniausiai vienos ofisinio balinimo procedūros pakanka pastebimam efektui.
    
4. Fluoridacija ir rekomendacijos: po balinimo dantys padengiami fluoridu ar specialiu apsauginiu geliu, kad sumažėtų jautrumas ir emalis greičiau remineralizuotųsi. Pacientui suteikiamos raštiškos ir žodinės rekomendacijos, kaip elgtis artimiausiomis dienomis (laikytis “baltos dietos”, vengti rūkalų, naudoti jautrumą mažinančias pastas). Taip pat susitariama dėl kontrolės ar sekančios higienos po kelių mėnesių.
    

Ar kabinetinis balinimas sukelia diskomfortą? Procedūros metu pacientas neturėtų jausti skausmo. Užklijavus dantenų apsaugą, jaučiamas tik gelio prisilietimas prie dantų. Gali būti juntamas lengvas džiūvimas burnoje dėl praveros ir seilių sulaikymo, taip pat šviesa gali skleisti šilumą, bet tai neturėtų būti nemalonu. 

Kabinetinio balinimo privalumai: didžiausias privalumas – greitis ir patogumas. Vos per vieną vizitą galima pasiekti kelių metų šypsenos pokytį. Procedūrą atlieka specialistas, todėl pacientui nereikia pačiam rūpintis kasdienine rutinos laikymusi, kaip balinant namuose. Taip pat naudojamos profesionalios, patikrintos medžiagos, kurios maksimaliai efektyvios, tačiau saugios dantims ir aplinkiniams audiniams. Gydytojas individualiai parenka gelio koncentraciją ir ekspozicijos laiką atsižvelgdamas į paciento dantų jautrumą, tad sumažinama šalutinio poveikio rizika.

Dantų balinimas namuose (balinimas kapomis)

Balinimas kapomis – tai metodas, leidžiantis pacientui pačiam balinti dantis namuose, naudojant specialias individualias kapas ir odontologo suteiktas balinimo priemones. Šis būdas populiarus dėl savo lankstumo: procedūrą atliekate patogiu metu, tempu, kuris Jums priimtinas. Tačiau svarbu kruopščiai laikytis gydytojo instrukcijų. Štai kaip vyksta balinimas namuose:

1. Individualių kapų gavimas: pirmojo vizito pas odontologą metu jau būna nuimti dantų atspaudai ir pagamintos Jūsų dantims pritaikytos kapos. Gydytojas patikrina, ar kapos gerai priglunda, niekur nespaudžia, netrukdo sąkandžiui. Taip pat Jums išduodamas balinamasis gelis – dažniausiai švirkštų pavidalu, su dozatoriumi, kad būtų patogu įspausti gelį į kapas. Gelio sudėtis – karbamido peroksidas arba vandenilio peroksidas, bet mažesnės koncentracijos nei naudojant kabinete (pvz., 10–16% karbamido peroksido, atitinkančio ~3–5% vandenilio peroksido koncentraciją, jei kapos dėvimos per naktį; arba ~6–10% vandenilio peroksido, jei kapos dėvimos trumpiau, dienos metu). Gydytojas paaiškina, kokios koncentracijos gelis Jums duotas ir kiek laiko jį reikės laikyti.
    
2. Procedūros atlikimas namuose: prieš dedant kapas, dantis reikėtų švariai išsivalyti šepetėliu be dantų pastos (kad neliktų fluorido sluoksnio, galinčio trikdyti gelio veikimą). Į kiekvienos kapos vidinę dalį, ties kiekvienu dantimi, iš švirkšto išspaudžiamas mažas lašelis gelio (maždaug kruopos dydžio). Tada kapos užmaunamos ant dantų ir švelniai prispaudžiamos pirštais, kad gelis pasiskirstytų per visą danties priekinį paviršių. Labai svarbu, kad gelio nepadaugintumėte – perteklius, išsiliejęs iš kapos kraštų ant dantenų, gali jas sudirginti. Jei pastebite išsilikusį gelį ant dantenų, nuvalykite jį servetėle ar vatos tamponėliu.
    
3. Kapos nešiojimas: priklausomai nuo odontologo rekomendacijų ir gelio tipo, kapas su geliu reikės nešioti tam tikrą laiką kasdien. Yra dvi pagrindinės schemos: dieninis balinimas – kai kapos dėvimos 1–2 valandas per dieną (pvz., vakare), arba naktinis balinimas – kai kapos su specialiu lėto veikimo geliu dedamos nakčiai (6–8 valandoms miego metu). Pirmuosius rezultatus daugelis pastebi jau po kelių dienų: dantys pradeda šviesėti. Visas kursas tęsiasi apie 10–14 dienų (kartais iki 3 savaičių, priklausomai nuo norimo baltumo ir dantų reakcijos).
    
4. Tarpinės konsultacijos (jei reikalingos): odontologas gali paskirti kontrolinį vizitą balinimo kurso viduryje arba po jo. Jo metu aptariama, kaip Jums sekasi, ar neatsirado stipraus jautrumo, įvertinamas jau pasiektas dantų atspalvis.
    
5. Rezultato fiksavimas ir priežiūra: užbaigus balinimo ciklą, vėl lyginama dantų spalva su pradine. Dažnai pasiekiamas 2–5 atspalviais šviesesnis tonas. Pacientui rekomenduojama pasilaikyti likusį gelį (jei jo dar yra) ir kapas – jos pravers ateityje palaikomajam balinimui. Taip pat aptariama dantų priežiūra: patariama toliau naudoti jautrumą mažinančią pastą kurį laiką, laikytis dietos rekomendacijų.
    

Balinimo kapomis ypatumai: šis metodas reikalauja paciento sąmoningumo ir atsakingumo. Labai svarbu kasdien skirti laiko kapoms nešioti pagal nurodymus. Jei praleidžiamos dienos ar kapos laikomos per trumpai, rezultatas gali būti silpnesnis arba užtrukti ilgiau. Iš kitos pusės, pacientas turi tam tikrą lankstumą – pavyzdžiui, jei atsiranda dantų jautrumas, galima padaryti 1–2 dienų pertrauką, leisti dantims „atsikvėpti“, ir tada tęsti. Pacientai taip pat gali patys kontroliuoti, kiek balti dantys tampa – pasiekus norimą atspalvį, balinimą galima nutraukti nelaukiant kurso pabaigos.

Ar balinimas kapomis sukelia nepatogumų? Individualiai pagamintos kapos paprastai yra plonos ir gana patogios. Pirma diena-dvi gali jaustis nedidelis diskomfortas, svetimkūnio pojūtis burnoje, padidėjusi seilių sekrecija – tai normalu, organizmas pripranta. Miegant su kapomis, kai kam sunkiau užmigti pirmomis naktimis, bet daugelis greitai pripranta ir nejaučia trukdžių. 

Atsargumo priemonės balinant namuose: didžiausias pavojus – per ilgas ar per dažnas kapų naudojimas, viršijant gydytojo rekomendacijas. Tai gali lemti dantenų cheminį nudegimą, stiprų dantų skausmą, emalio pažeidimus. Todėl būtina griežtai laikytis nurodymų. Taip pat saugokite kapas nuo karščio (neplaukite labai karštu vandeniu) – kad nesusideformuotų. Gelį laikykite šaldytuve, jei taip rekomenduojama, kad neprarastų efektyvumo. Nepasidalinkite kapomis ar geliu su kitu asmeniu – kiekvieno dantys unikalūs, kas tinka Jums, kitam gali pakenkti.

Vidinis danties balinimas (negyvų dantų balinimas)

Vidinis balinimas – tai specialus metodas, taikomas negyviems dantims (t. y. tiems, kurių nervas yra pašalintas arba žuvęs) pašviesinti. Po endodontinio gydymo ar danties traumos dantis gali patamsėti iš vidaus: emalio spalvą keičia giliai dantyje likę pigmentai, kraujo irimo produktai. Išorinis balinimas tokio danties nepašviesins pakankamai, nes gelis neprasiskverbs į gilesnius sluoksnius. Tokiais atvejais taikomas vidinis balinimas, dar vadinamas endodontiniu balinimu. Procedūrą atlieka gydytojas odontologas klinikoje, ir ji apima šiuos etapus:

1. Danties paruošimas: įsitikinama, kad dantis yra gerai endodontiškai užplombuotas (šaknų kanalai užpildyti, nėra uždegimo). Tada pašalinama dalis senos plombos iš danties ertmės (vainikinės dalies), atveriant ertmę iš vidinės (liežuvinės ar gomurinės) pusės. Sukuriama nedidelė ertmė danties viduje, kur bus dedama balinamoji medžiaga.
    
2. Balinamosios medžiagos įdėjimas: į atvertą ertmę danties viduje gydytojas įdeda specialų balinamąjį preparatą. Dažniausiai tai yra gelis arba pasta, turinti vandenilio peroksido ar natrio perborato – medžiagų, kurios lėtai išskiria aktyvų deguonį ir balina danties audinius iš vidaus. Medžiaga įdedama į ertmę ir dantis laikinai užplombuojamas (uždengiamas laikinu hermetišku užpildu).
    
3. Laukimas ir pakartojimai: balinamoji medžiaga paliekama danties viduje tam tikram laikui – nuo kelių dienų iki poros savaičių, priklausomai nuo naudojamo preparato ir norimo efekto. Per tą laikotarpį pacientas vaikšto su laikinai uždarytu dantimi. Po nustatyto tarpo pacientas vėl atvyksta pas odontologą – danties spalva įvertinama, esant reikalui procedūra kartojama: išimama senoji balinamoji medžiaga, įdedama nauja porcija ir dantis vėl laikinai užplombuojamas. Paprastai prireikia 2–4 tokių vizitų, kol dantis pašviesėja iki pageidaujamo atspalvio. Svarbu nepamiršti atvykti pakartotiniam medžiagos pakeitimui, nes per ilgai palikus baliklį danties viduje, gali susilpnėti danties struktūra.
    
4. Galutinis plombavimas: pasiekus norimą rezultatą, balinimo medžiaga galutinai pašalinama iš danties vidaus, ertmė kruopščiai išvaloma ir dantis užplombuojamas nuolatine plomba (dažnai estetiniu kompozitu, parinktu pagal naują šviesesnę danties spalvą).
    

Vidinio balinimo efektyvumas yra gana didelis – dažnai pavyksta išgelbėti dantį nuo protezavimo vainikėliu, atstatant jo spalvą beveik kaip natūralaus. Visgi, negyvi dantys ne visada išbąla idealiai ir visam laikui. Laikui bėgant (per kelerius metus) jie vėl gali šiek tiek patamsėti, tuomet procedūrą galima kartoti arba rinktis estetinio protezavimo sprendimus. Pažymėtina, kad vidinis balinimas taikomas tik priekiniams dantims (kapliams, kandžiams, iltims), kurie matomi šypsenoje. Krūminiai dantys, net jeigu jie patamsėję, dėl kramtymo krūvio paprastai balinami ne viduje, o tiesiog restauruojami vainikėliais, jei reikia estetikos.

Dantų balinimo rezultatai ir poveikis

Balinimo procedūros rezultatai dažniausiai pastebimi akimi – dantys tampa keliais tonais šviesesni. Tačiau tikslus pokytis kiekvienam pacientui gali skirtis ir tai priklauso nuo pradinės dantų spalvos ir ją lėmusių priežasčių. 

Kiek ilgai išlieka balinimo efektas? Ilgalaikiškumas priklauso nuo Jūsų burnos priežiūros ir gyvenimo būdo. Vidutiniškai po profesionalaus balinimo dantys išlieka šviesesni apie 1–3 metus. Jei žmogus rūpinasi higiena, reguliariai atlieka profesionalią higieną klinikoje, vengia gausaus dažančių produktų vartojimo, baltumas gali džiuginti ir ilgiau. Tačiau, jei po balinimo dažnai geriama kava, raudonas vynas, rūkomas tabakas, pigmentai pamažu vėl įsigers į emalį ir per metus kitus dalinai sumažins efektą. 

Ar dantys gali patamsėti atgal? Visiškai į pradinę būseną paprastai ne, nebent balinimas buvo labai lengvas. Tačiau nedidelis atspalvio pasikeitimas laikui bėgant yra normalu. Dantis yra porėtas organas, jis “kvėpuoja” ir sąveikauja su aplinka, tad metų eigoje gali įgauti truputį tamsesnį toną. Šį procesą lėtinti padeda gera higiena ir subalansuota mityba.

Kaip palaikyti pasiektą rezultatą? Pirmiausia – laikytis odontologo rekomendacijų iškart po balinimo. Pirmas 48 valandas emalis būna labiau pralaidus dažantiems dažikliams, tad galioja vadinamoji baltoji dieta: reikėtų vengti tamsių gėrimų (kavos, juodos arbatos, kolos, raudono vyno), spalvotų sulčių (burokėlių, morkų), ryškių uogų (mėlynių, vyšnių), ciberžolės ar sojų padažo turinčių patiekalų, spalvotų saldumynų. Maistas ir gėrimai turėtų būti kuo šviesesni (vanduo, pienas, šviesios sultys, šviesi mėsa, bulvės, ryžiai, makaronai be tamsių padažų, bananai, obuoliai be žievelės ir pan.). Taip pat rekomenduojama bent porą dienų nerūkyti arba maksimaliai apriboti nikotino vartojimą, nes dūmai akimirksniu gali pagelsvinti ką tik išbalintus dantis. Vėliau, sugrįžus prie įprastos mitybos, verta riboti dažančius produktus kasdienybėje: pavyzdžiui, kavą gerti su pienu, per šiaudelį ar po kavos iškart išgerti vandens, praskalauti burną. Tai padės ilgiau išlaikyti dantis šviesius.

Ką daryti, jeigu rezultatas netenkina? Kartais, ypač esant dėmėtiems dantims, pacientas gali tikėtis baltesnės spalvos, nei pavyko pasiekti. Jei po kurso dantys vis dar ne tokie balti, kaip norisi, galima pasikonsultuoti su gydytoju dėl pakartotinio balinimo po kurio laiko. Tačiau reikėtų palaukti bent mėnesį ar du prieš vėl balinant – leisti dantims pailsėti. Kai kuriais atvejais, vietoje intensyvaus tolimesnio balinimo, odontologas gali pasiūlyti estetinio plombavimo arba porceliano laminates ant labiausiai nepatenkinamai atrodančių dantų, ypač jei problemos dėl dėmių ar spalvos nelygumo. Profesionalas padės rasti geriausią sprendimą gražiai šypsenai.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar dantų balinimas kenkia dantų emaliui?
Ne. Profesionaliai atliekamas dantų balinimas emalio nesuardo ir jo neplonina. Balinimo metu veikliosios medžiagos skaido organinius pigmentus, tačiau mineralinė danties struktūra išlieka nepakitusi. Po balinimo emalis remineralizuojasi seilių pagalba, o gydytojas dažnai papildomai apsaugo dantis fluoridais. Klinikinių tyrimų duomenimis, tinkamai naudojamos balinimo sistemos dantų kietųjų audinių nepažeidžia.

Ar balinimo procedūra sukelia skausmą arba jautrumą?
Pati balinimo procedūra paprastai nėra skausminga. Gali būti nedidelis dantų “dilgčiojimas” ar šilumos pojūtis, ypač naudojant lempą kabinete, bet tai toli gražu ne skausmas. Vis dėlto dalis pacientų po balinimo (ypač tą pačią ar kitą dieną) jaučia padidėjusį dantų jautrumą – reakciją į šaltą orą, vandenį. Tai trumpalaikis poveikis: per 1–3 dienas jautrumas praeina. Siekiant jo išvengti ar sumažinti, gydytojas iš anksto gali užtepti jautrumą mažinančio gelio, o pacientui patariama naudoti specialią dantų pastą jautriems dantims prieš ir po balinimo. Jeigu jautrumas pasireiškė, tai nėra pavojinga – galima išgerti nestiprų skausmą malšinantį vaistą (pvz., ibuprofeną) pagal poreikį, tačiau dažniausiai užtenka vengti labai šalto/karšto maisto ir palaukti kelias dienas.

Kiek laiko užtrunka dantų balinimas kabinete ir namuose?
Kabinetinis (ofisinis) dantų balinimas trunka apie 1–1,5 valandos vieno vizito metu. Į šį laiką įeina paruošimas (dantenų apsauga), keli balinimo ciklai ir pabaigos procedūros. Balinimas kapomis namuose paprastai užtrunka 10–14 dienų, kasdien nešiojant kapas su geliu po 1–8 valandas (priklausomai nuo gydytojo nurodymų ir naudojamo gelio tipo). Taigi, kabinete efektą pasieksite per vieną dieną, o namuose teks palaukti porą savaičių, kol šypsena pilnai pašviesės.

Ar dantų balinimas veiksmingas visiems dantims?
Iš esmės balinimo medžiagos veikia visus gyvus dantis, tačiau galutinis rezultatas gali skirtis. Geltoni, nuo amžiaus ar kavos patamsėję dantys paprastai balinasi geriausiai. Rudi atspalviai (pvz., nuo rūkymo) taip pat dažniausiai žymiai pašviesėja. Pilkšvi, melsvi dantų tonai (būdingi tetraciklino paveiktiems dantims) yra sunkiausiai paveikiami – jie gali pašviesėti tik nežymiai. Be to, plombos, vainikėliai, laminatės nebalina – jei tokių turite burnoje, jų spalva liks tokia pati. Galiausiai, negyvi dantys reikalauja atskiro vidinio balinimo, nes išoriškai balinant jie beveik nekinta. Odontologas, įvertinęs visus šiuos faktorius, pasakys, ko galite tikėtis.

Kiek laiko išlieka balinimo efektas ir ar reikės pakartoti?
Vieno balinimo efekto paprastai pakanka keliems metams. Kai kuriems pacientams dantys gražiai išlieka šviesūs ir 3–5 metus, ypač jei jie nerūko, geria daug vandens, rūpinasi higiena. Kiti pastebi nežymų patamsėjimą jau po metų – dažniausiai tie, kurie dažnai vartoja kavą, arbatą, raudoną vyną ir pan. Bet kokiu atveju, niekas netrukdo pakartoti balinimo po kurio laiko. Svarbu nedaryti to per dažnai – rekomenduojama išlaikyti bent metų pertrauką. Dažniau galima atlikti trumpus palaikomuosius balinimus (pvz., 1–2 naktis su kapomis kas 6 mėn.), bet pilną balinimo kursą saugiausia kartoti ne anksčiau kaip po 1–2 metų. Jūsų odontologas geriausiai įvertins, kada vėl galima balinti, kad neatsirastų emalio pažeidimų.

Ar tiesa, kad po balinimo reikia vengti tam tikro maisto?
Taip, tiesa. Kaip minėta anksčiau, po bet kokio dantų balinimo pirmos ~48 valandos yra kritinės – dantų paviršius tuo metu labiau linkęs vėl prisigerti pigmentų. Todėl rekomenduojama vadinamoji „balta dieta“: vengti kavos, juodos arbatos, raudono vyno, burokėlių, mėlynių, sojų padažo, spalvotų gazuotų gėrimų, ryškių pagardų. Taip pat nerūkyti. Vėliau šiuos produktus galima vartoti saikingai, tačiau visuomet geriau po valgio ar gėrimo praskalauti burną vandeniu, valyti dantis du kartus per dieną su balinimą palaikančia pasta. Kuo mažiau dažančių įpročių – tuo ilgiau dantys išliks balti.